Esu fortepijono mokytoja metodininkė. Šiuo metu dirbu Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriuje bei Kauno Miko Petrausko muzikos mokykloje.
Esu Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos auklėtinė. Ją baigiau 1996-ais metais, pas mokytoją B. Stankienę. Vėliau muzikos mokslus tęsiau Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, dėstytojų Rikos Okruško bei Ritos Stankevičienės fortepijono klasėse. Tuo pat metu mokiausi ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje. 2000-aisiais metais Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, išklausiusi instrumentinės muzikos pedagogikos (fortepijono) kursą, įgijau muzikos mokyklos mokytojos ir koncertmeisterės kvalifikaciją. Tais pačiais metais grįžau į Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklą, kur pradėjau savo pedagoginės karjeros kelią. Suvokdama, kad man, kaip pianistei ir pradedančiajai fortepijono mokytojai, tobulėti reikia ir toliau, 2000-aisiais metais įstojau į LMTA, kur ketverius metus gilinau profesines žinias profesorės Birutės Vainiūnaitės fortepijono klasėje. Šį laikotarpį apvainikavo 2004 metais įgytas muzikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Vėliau, LMTA, muzikos magistro studijas tęsiau profesorių Birutės Vainiūnaitės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijono klasėse ir 2006-ais metais man buvo įteiktas muzikos magistro diplomas. Baigusi studijas dar panorau pagilinti savo pedagogikos ir psichologijos žinias, todėl Vilniaus pedagoginio universiteto profesinių kompetencijų tobulinimo institute išklausiau nenuosekliųjų studijų mokytojo profesinio pasirengimo dalykų programą ir 2007-ais metais čia įgijau mokytojo kvalifikaciją. 2015-ais metais, Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojų atestacijos komisijos sprendimu, man buvo suteikta muzikos (fortepijono) mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija.
Kasdienybėje man didžiausią džiaugsmą teikia kūryba. Nuostabiausias jausmas yra matyti augant mažą žmogų ir prisidėti prie jo asmenybės kūrimo, skleidimosi bei tobulėjimo. Dėl tos priežasties tapau mokytoja. Muzika ir fortepijonas, mano manymu, yra puikus būdas mažajam lavinti savo vidinį pasaulį, plėsti akiratį. Todėl mano visa veikla: vaikų mokymas groti fortepijonu, koncertų rengimas, pasiruošimas festivaliams, respublikiniams ir tarptautiniams konkursams, kuriuose dažnai dalyvaujame, yra vardan šio tikslo. Nuostabiausia akimirka kartais tampa eilinė pamoka, ir jei pavyksta sukurti ją tokią, kaip šioje citatoje, jaučiuosi laiminga: „Žiūrint mokytojo ir mokinio akimis, geriausia pamoka ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalį savęs, o mokinys – suradęs save“.