KĄ VEIKTI PAAUGLIAMS PER KARANTINĄ?
Paskelbus karantiną, tėvams buvimas namuose su paaugliais sukelia nemažai įtampų. Kad šis laikas būtų turiningesnis, siūlome jums leidinį „Ką veikti paaugliams per karantiną?“. Jame rasite nemažai užsiėmimų, kuriuos surinko ir aprašė patys paaugliai.
Veiklos paaugliams: https://bit.ly/ka-veikti-paaugliams-karantine
KREIPTIS PAGALBOS VISADA VERTA
- Tėvai ar kiti artimieji gali sužinoti, kaip padėti vaikams, pasikonsultavę su VŠĮ „Paramos vaikams centro“ Tėvų linijoje dirbančiais profesionaliais psichologais nemokamu telefono numeriu 8 800 90012 (daugiau informacijos rasite adresu www.tevulinija.lt).
- Vaikai apie tai, kas jiems kelia nerimą, taip pat gali pasišnekėti su „Vaikų linija“ pagalbos vaikams linijos konsultantais nemokamu trumpuoju numeriu 116 111 (daugiau informacijos rasite adresu www.pagalbavaikams.lt) ar emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ konsultantais nemokamu telefono numeriu 8 800 288 88 (daugiau informacijos rasite adresu www.jaunimolinija.lt).
- Gimnazijos psichologės Rita Juknienė, Kristė Ribikauskaitė konsultacijas teiks tėvams, mokiniams nuotoliniu būdu. Būtina registruotis iš anksto per elektroninį dienyną.
Būkite atidūs savo ir šeimos narių emocinei savijautai, užsiimkite veiklomis, kurios padeda atsipalaiduoti: žaiskite su savo augintiniais, sodinkite augalus, taikykite atsipalaidavimo būdus (meditacija, joga, autogeninėmis treniruotėmis ir pan.), o nerimu ir kylančiais jausmais dalinkitės su tais, kuriais pasitikite. Kylant stipriam nerimui, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus.
Kaip organizuoti vaikų dienotvarkę ir palaikyti emocinę sveikatą karantino metu?
Pastarosios savaitės kelia mums nemažai iššūkių. Turime ieškoti naujų darbo organizavimo būdų ir formų. Pasikeitusi kasdienybė reikalauja susikurti aiškias taisykles, kurios Jums padėtų paskirstyti pareigas, atsakomybes ir pasidalinti rūpesčiais: sudėliokite aiškią dienos, savaitės seką, paskirstykite veiklas ir užduotis vaikams.
● Su vaikais, aptarkite darbo, mokymosi ir poilsio režimą karantino metu. Dienotvarkė – labai svarbus elementas kiekvieno mūsų gyvenime. Rekomenduojame pirmoje dienos pusėje laiką skirti darbui ir mokslui, vėliau – kitoms veikloms. Vakaras skirtas pramogoms ir žaidimams. Rekomenduojame kartu sudaryti dienos arba savaitės planą, pakabinti vaikui matomoje vietoje.
● Kartu su vaiku įrenkite tinkamą vietą mokymuisi: patogus stalas, kompiuteris. Pageidautina, kad mokymosi aplinkoje būtų kuo mažiau trukdžių, pašalinių daiktų ir ji būtų pastovi.
● Jei tik yra galimybė, duokite vaikui naudotis kompiuteriu (ar kitu išmaniu įrenginiu, su kuo didesniu ekranu). Pastebėjome, kad šiandieniniai mokiniai nori savo darbus daryti su planšetiniais kompiuteriais, kurie iš esmės nėra skirti darbui. Dirbdamas su planšetiniu kompiuteriu mokinys dažniausiai būna sukniubęs ar gulintis.
● Pamokos kultūra – virtualios pamokos metu telefonai turėtų būti išjungti. Tėvai taip pat turėtų gerbti pamokos laiką ir mokytojus bei stengtis netrukdyti, nevaikščioti, nenešti vaikams maisto.
● Mokantis vaikui prie ekrano reikalinga daryti pertraukas kas 30-50 min. (priklausomai nuo vaiko amžiaus).Pertraukėlių metu, po protinės veiklos, rekomenduotina fizinė veikla: pavedžioti šunį, kažką padėti, daugiau pajudėti.
● Nuotolinio mokymo(-si) metu tėvai neturėtų užkrauti mokinio papildomais edukaciniais darbais papildomomis užduotimis, susijusiomis su pamokomis. Tai galima tik tuo atveju, jei mokinys nėra pavargęs ir tikrai manote, kad tai yra būtina.
● Virtualios erdvės kultūra – prieš pradedant nuotolinio mokymo (si) procesą labai svarbu vaikams paaiškinti, kad bendravimas virtualioje erdvėje turėtų būti mandagus, neįžeidžiantis (toks, kaip ir realioje aplinkoje), o mokytojo pamoka – tai autorinis kūrinys, kuris negali būti įrašomas ir platinamas be mokytojo sutikimo. Mokinys prie e.dienyno turėtų prisijungti nuo 8.00 – 15.00 val. Mokytojai į klausimus, komentarus per e.dienyno pranešimų sistemą atsakys iki 17.00 val. Būkite kantrūs, mokytojai dirba su daugiau mokinių. Kadangi mokymosi forma tampa labiau individuali, mokytojams taip pat bus iššūkių teikiant konsultacijas.
● Diskutuokite su vaiku apie jo mokymosi pliusus ir minusus. Leiskite vaikui pačiam kalbėti apie savo mokymąsi. Svarbu, kad iš diskusijų išplauktų planas, padedantis efektyviau konstruoti mokymąsi nuotoliniu būdu pvz., man nesiseka matematika, nuo šiol kas antrą dieną išspręsiu papildomai po vieną uždavinį.
● Leiskite vaikui atlikti pirma, tas užduotis, kurios jam sekas, pvz.: mano vaikui sekasi biologija, bet nesiseka lietuvių kalba. Rekomenduojama vaikui pasiūlyti pradėti nuo biologijos ir tik po to atlikti lietuvių kalbos užduotis.
● Girkite vaiką, kai jis atlieka užduotis ypač tas, kurios jam nesiseka.
● Įsitraukite į vaiko mokymąsi, pvz.: vaikas mokėsi geografijos, paprašykite, papasakoti, ką naujo sužinojo.
● Skatinkite vaiką mokytis, kiekvieną dieną neatidėlioti, laikytis plano, tą galite padaryti savo pavyzdžiu. Kartais tenka kompiuteriu naudotis keliems vaikams, tikslinga sudaryti tvarkaraštį: Pvz. Paulius naudojasi nuo 9.00-10.00, Juneta nuo 10.00-12.00.
Kaip palaikyti vaikų emocinę sveikatą?
Vaikams trūksta žinių, brandos, įgūdžių ir patirties, kad galėtų visiškai suprasti, kas vyksta šiuo metu, jie linkę trūkstamą informacijos dalį užpildyti baimingomis nuogirdomis. Jaučiama ilgalaikė ar labai stipri baimė ir nerimas nėra palankūs vaiko raidai, juolab, kad vaikams labai sunku suvokti savo jausmus ir baimes, o dar sunkiau su tuo susitvarkyti – vadinasi, daryti tai, kam jie nėra subrendę. Šioje situacijoje vaikai gali patirti nematomo pavojaus ir nežinomybės baimę, kas gali sukelti itin stiprų nerimą – „Jei nematau to ir nežinau, kas tai yra, vadinasi, tai gali būti labai pavojinga“. Todėl šeimos nariai ar kiti vaikams reikšmingi artimieji turėtų švelniai pabandyti išsiaiškinti, ką vaikai galvoja apie šią situaciją, ką dėl jos jaučia, kokius jausmus išgyvena ir pabandyti jiems padėti.
● Ramybę ir emocinę pusiausvyrą vaikams padeda išlaikyti įprastas gyvenimo ritmas: vaikams svarbu sudaryti galimybes žaisti, atsipalaiduoti, užsiimti mėgstamomis veiklomis, laikytis įprasto dienos režimo ir elgesio taisyklių, dažnai būti priglaustiems ir apkabintiems. Ką daryti, jei vaikų reakcijos į stresą yra labai stiprios? Vaikams, kuriems staiga pasireiškia tokie streso požymiai kaip: sutrikęs miegas (prabudinėjimai, blogi sapnai), apetito praradimas, nuotaikų svyravimas, nerimastingumas, baikštumas, atsiskyrimas arba perdėta baimė atsiskirti nuo tėvų, pykčio protrūkiai, rekomenduojama pasikonsultuoti su vaikų psichologu.
● Išsiaiškinkite, ko vaikas bijo labiausiai. Tiesiog paprašykite papasakoti, ką vaikas žino apie virusą. Vaikui gali būti labai sunku tiksliai įvardinti jausmus, kuriuos jis išgyvena, todėl patartina stebėti ir vaiko kūno kalbą – galbūt jis, pasakodamas, pradeda gūžtis, kramtyti nagus, nudelbia akis ar kt. Pokalbio metu pasistenkite atspindėti ir įvardinti vaiko jausmus, sakydami „Matau, kad Tu nerimauji…“, „Galbūt Tu bijai dėl…“
● Atsakinėkite į vaiko užduodamus klausimus: atsakinėkite paprastai ir suprantamai, nesakykite „Neklausinėk nesąmonių“ ar „Tu to manęs klausei jau šimtą kartų… Juk mes apie tai jau kalbėjome“ – kartojimas ramina vaiką, mažina jo nežinomybės jausmą, todėl būkite kantrūs.
● Apkabinkite vaiką, švelniai pasūpuokite, kartokite, kad „Tu esi saugus“, „Aš Tave saugau“, „Aš Tau padėsiu“. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad apkabinimai mažina stresą, nerimą, baimę, vienišumą ir suteikia saugumo jausmo.
● Ribokite žiniasklaidos informaciją apie virusą. Perteklinė informacija apie virusą kelia įtampą. Jei vaikas savarankiškai naudojasi internetu, tėvai turėtų pasidomėti, kokiuose interneto puslapiuose lankosi jų vaikas, kokia informacija domisi ir kritiškai įvertinti jos poveikį vaikui.
● Leiskite vaikams būti naudingiems: pavyzdžiui, liepkite patikrinti ir suskaičiuoti naminio gyvūnėlio maisto atsargas, kažkuo jums padėti.
● Rekomenduojama, kad Jūsų vaikas nenutrauktų ryšių su savo bendraamžiais/draugais, tai galima padaryti video skambučiais, laiškais ar kitomis priemonėmis, kurios atitiktų vaiko amžių. Tai padeda vaikams jaustis mažiau vienišiems ir sušvelninti stresą, atsirandantį dėl nutolimo nuo draugų.
● Naujų veiklų įtraukimas į vaiko tvarkaraštį, pvz.: gaminimas origami, receptų knygelės darymas, pasakų kūrimas, koliažo darymas ir t.t.
● Būkite atidūs savo ir šeimos narių emocinei savijautai, užsiimkite veiklomis, kurios padeda atsipalaiduoti, žaiskite su savo augintiniais, sodinkite augalus, taikykite atsipalaidavimo būdus (meditacija, joga, autogeninėmis treniruotėmis ir pan.).
● Nedarykite vienu metu daug veiklų. Šiuo metu daugeliui tėvų tenka dirbti iš namų. Galite labai pervargti, jei vienu metu bandysite atlikti namų ruošos darbus ir prižiūrėti vaiko mokymosi procesą. Geriau nusibrėžkite ribą tarp darbo ir vaikų priežiūros. Tai galima padaryti vaikų mokyklos tvarkaraštį derinant prie savo darbo (namų ruošos) tvarkaraščio. Taip Jūs ir Jūsų vaikas jaus mažiau stresą.
Manome, kad šis nelengvas laikotarpis – tai lyg visatos kreipimasis į žmones: sustokite, pabūkite drauge, neskubėkite. Todėl labai rekomenduojame išnaudoti visas virtualias galimybes: lankytis pasaulio muziejuose, klausytis koncertų ar žiūrėti dokumentinius filmus. Pasistenkite išlikti ramūs ir bendradarbiaujantys.
Parengė gimnazijos psichologės Rita Juknienė ir Kristė Ribikauskaitė