Prie tremtinių kančių memorialo

Visi mes esame,Tarsi vienos šeimos vaikai,Tik vis kitaip migdyti –Vieni, be lopšio supami,Išvargę Sibiro platybėse,Kiti, nematę jų kančių,Nebesupranta, šypsosi…Sena karta – lopšys,Kuri dar gali pasakyti,Kas liko atminty,Visiems giedoti giesmęApie skriaudas vaikystės,Kad nesikartotų laikas,Į kurį nebevalia sugrįžti…(O. Baliukienė) 2018 10 26, penktadienis. Saulutė nedrąsiai šypteli tarp pilkų debesų. Petrašiūnų kapinės. Prie vartų II g klasės moksleivius …
Daugiau…